Rodomi pranešimai su žymėmis Netiketa Vakansija. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Netiketa Vakansija. Rodyti visus pranešimus

2014 m. liepos 17 d., ketvirtadienis

J. K. Rowling - Netikėta Vakansija



  Ilgai atidėliojau šios knygos skaitymą. J.K. Rowling "Netikėta Vakansija" (The Casual Vacancy; ISBN 978-0-7515-5286-7; "Sphere" 2013; 568p.) pas mane žinoma angliška ir turbūt dar niekad taip nesidžiaugiau, jog skaičiau originalą. Anglų kalbos niuansai tokie jau, būtų pravertę pirmą sykį ten vykstant.
  Dabar, pakentėkit, kol pamėginsiu be spoilerių paaiškinti apie ką knyga ir gal suviliot ją paskaityti. Ji turbūt ne visiem patiks, bet pabaigoje pasakysiu, kodėl ji patiko man (mat paprastai, jei kam nors knyga nepatinka, o man ji atrodo puiki, tai paaiškėja, kad mes ją skaitėm visiškai kitaip ir aš mačiau kažką visiškai kito).
  Mirė tarybos narys. Vieniems jo reikėjo kaip oro, kitiem gi nei šilta nei šalta. Toks netikėtas tarybos vietos atlaisvinimas ir yra vadinamas Netikėta Vakansija ir ją galima užpildyti iš karto, arba iškelti rinkimus, jei yra kandidatų. Mažame miestelyje jų netrūksta ir, atrodo, kiekvienas tos vietos nori dėl visiškai kitų priežasčių. Vieniems tai - pinigai, kitiems - galimybė tvirtai tarti žodį, ką nors pakeisti. Kaip ir reikėtų tikėtis, mažą miestelį ima skandinti chaoso jūra, ypač kai į kovą įsitraukia šiu piktų, pagiežingų ar nesusipratusių suaugusiųjų vaikai. Vietos taryboje jiems beabejo nereikia, bet išgyventi - tiesiog būtina. Išgyventi be patyčių, jog jų nevisprotis tėvas taryboje leptelėjo ką nors idiotiško, be baimės, kad jų ir taip per griežtos motinos gaus dar daugiau valdžios ir autoriteto. Čia visus ir sukrečia dar viena šventvagiška "tragedija". Miestelio puslapyje pasirodo žinutė, palikta mirusiojo tarybos nario vardu, "Bario_
Fierbraderio_Šmėklos" vardu.
  Užaugau su Hariu Poteriu. Naudojausi Berniuku Kuris Išgyveno, kaip durimis iš realybės, tokios pilkos, kad kartais atrodė visiškai juoda. Ir dabar, kai perskaičiau tokios, būtent tokios realybės kupiną knygą, negaliu atsistebėti. Įsivažiavus tikrai ėmė patikti. Patiko ir Dručkis ir Kristalė, ir Gaja su Sukvindrė, ir Endrius. Jų ribotos ambicijos ir troškimų beribiškumas. Tad ir duosiu 10/10, be kokių didelių ceremonijų. Vienus tragedijos aplenkia, kiti jas išgyvena. Treti gyvena su jomis vien tik stengdamiesi, kad nepablogėtų, Bet visa tai ištvėrus viskas pagaliau stoja į savo vietas ir vienaip ar kitaip - tampa lengviau.