Rodomi pranešimai su žymėmis Mitai. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Mitai. Rodyti visus pranešimus

2021 m. kovo 7 d., sekmadienis

knygos apžvalga | Stephen Fry "Troy"

Autoriai: Stephen Fry
Pavadinimas: Troy
Serija: Stephen Fry's Great Mythology 3
Žanras: Mitologija; Perpasakojimai
Psl.: 496
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Šiaip nelabai mėgstu graikų mitologiją, per daug man jos buvo kažkada. Bet "Troy" paskaityti buvo būtina jau vien dėl to, jog ji parašyta Stephen Fry.

Apie Knygą: Kaip ir nurodo pavadinimas, knyga atpasakoja Trojos mitą, nuo šio miesto užgimimo, iki jo absoliutaus sunaikinimo. Herojai karuose po kurių namo grįžo tik jų vardai, bei aikštingi dievai, bene net patys susigėdę to, ką padarė, kai tą lemtingą dieną pažvelgė į smilkstančius pelenus ir krauju paplūdusias Trojos gatves.

Mano Nuomonė: Stephen Fry turi nuostabų talentą perpasakoti istorijas taip, kad jos tampa prieinamesnės ir priimtinesnės tokiems žmonėms, kaip aš. Nežinau, ar man dėmesio sutrikimas, ar šiaip esu bukas, bet čia bent jau visada buvo aišku, kas vyksta ir kodėl. Be jokio karo romantizavimo ar vyniojimo į vatą.

Gera knyga, geras laiko praleidimas, pasidarykit arbatos ar kavos ir pirmyn. 5/5.




2019 m. birželio 15 d., šeštadienis

knygos apžvalga | Stephen Fry "Heroes" | Stephen Fry's Great Mythology 2

Autorius: Stephen Fry
Pavadinimas: Heroes
Serija: Stephen Fry's Great Mythology 2
Žanras: Mitologija; Fantastika
Psl.: 478
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Žinot, man jau ima atrodyt, kad Stephen Fry bet kokią knygą pagerintų. Nes, pavyzdžiui, nelabai aš mėgstu tuos Graikų mitus, per daug jau jie nuvalkioti. Bet "Heroes" buvo be galo smagi istorija ir man labai patiko.

Apie Knygą: Herojų era tarsi iš niekur, ėmė ir prasidėjo. Ir puolė jie valyti pasaulį ir daryti jį tinkamesniu mums visiems gyventi. Narsūs žmonės ėmėsi kvestų ir nuotykių, medžiojo baisybes atsiradusias galai žino iš kokių kitų baisybių, mėtė iššūkius patiems dievams ir krėtė aibes. O mes, tuo tarpu, linksminomės pasakodami jų istorijas draugams, vaikams ir gal būt patys svajodami apie tokius nuotykius. Nuo Heraklio, iki Orifėjaus, iki Argonautų, iki paties Ikaro.

Mano Nuomonė: Autorius tikrai labai pasistengė paaiškinti laiko, chronologijos neatitikmenis, paminėti giminystės ryšius, bei viską linksmai papasakoti, kaip buvo ar galėjo būti, kartais net šiuolaikinius palyginimus pateikdamas, kurie manęs porą syk vos juoku nenužudė. Knyga tiesiog pasakiškai gerai parašyta, audioknyga - net dar geresnė, tai tikrai labai rekomenduoju. Ypač jei šiaip jau audio knygų nemėgstat ar nemokat į jas susikaupti - čia bene idealiausia pradžia.

Knyga labai gera, tai duodu 5/5. Net tokia nuobodi tema buvo įdomi, tai jau viską pasako.

2018 m. gegužės 11 d., penktadienis

Jurga Lago "Lietaus Žemė"

O buvo taip. Seniai jau perskaičiau Gaimano "Norse Mythology" ir labai patiko. Neseniai perskaičiau Stephen Fry "Mythos" apie Senovės Graikijos mitus ir irgi labai patiko. Pagalvojau taip, smagu gi būtų, jei jie parašytų ir ką nors apie mums artimesnius mitus, arba mažiau žinomus, ar, ką ten, bet kokius mitus, kad tik dar. Tą mintį ir norą gauti dar perpasakojimų toliau kurstė žaidimas Hellblade: Senua's Sacrifice, kurį kaip tik baigiau. Pagrindinė herojė ten yra Piktų (Šiaurės Škotija) genties karė, keliavusi į pragarą kovoti su Hela, kad paleistų jos mylimąjį, žuvusį kovoje su šiauriečiais (iš mitų spėju, kad tai buvo Vikingai). Ir štai, stoviu sau pašte, laukiu, kol paskaičiuos siuntinio kainą. Pasisuku pažiūrėti, kas knygų lentynėlėj guli ir matau: Jurga Lago "Lietaus Žemė" (ISBN13 9786094413476; 184p.; Goodreads). Nieko nežinojau apie autorę ar knygą, net anotacijos neskaičiau. Jau iš viršelio stilizacijos ir pavadinimo buvo aišku, jog tai kažkas, ko man labai reikia. Tai va.

Lietuviai ir Žemaičiai jau labai ilgai kovojo tarpusavy. Taip ilgai, kad Perkūnui nusibodo ir supykęs jis paleido ant jų abiejų - nesibaigiantį lietų, kuris išliejo pelkes ir raistus ir pripildė kraštą visokių vandenžvėrių. Vandenvilkių, vandenarklių, vandenparšių. Ir tokių skanėstų, kaip vandeninės bulvės. Miškuose čia pilna Gailų, Laumių, senųjų ąžuolų ir aukurų juose, dievų, dievybių, būtybių, bei kalbančių ežerų. Tamsoje žiba žaltvykslės ir vilioja kvailius gilyn į tirštas, kaip medus, pelkes, o vandenvilkiai, įsigudrinę ir supratę, jog tos žmonių nebaido, prisėlina pulkais, užmerkę tamsoje vieną akį ir žlipindami tik kita. Yra, kas dar pamena sausas dienas ir saulės šilumą. Bet jau pilna ir tokių, kurie kitokio gyvenimo nebežino. Vienintelė viltis, jog lietus liausis iki Žemyna nebegalės daugiau sugerti, tai jei Žemaičiai ir Lietuviai kažkaip susitaikys. Bet kaip sutaikyti mirtinus priešus?

Žemaičiui gimė duktė, sūnaus dievai pagailėjo. Mergaitė tarp karių vienas vaikas būdama, kad ir kaip mamos mylėta, augo visų tų vyrų auginama ir pati tapo sunkiai pranokstama kare, be lygių medžioklėje lankais. Bet net ir šitaip, Lyjos į paskutinę kovą nieks neišleido. Tai turėjo būti lemiamas mūšis, vieni arba kiti pagaliau laimės ir bus galvos ramios, tos kur gyvos liks. Paliko mergaitę su motina ir mirštančiu kariu, jai ir visiems - kaip šeimos nariu, bei žyniu. Matyt likimo, Laimos buvo skirta, mat į duris, už kurių nebuvo nei vieno kario, tik nuožmioji Lyja, pabeldė žaliaakis prašalaitis, su keisčiausiom kalbom.

Tuo tarpu Lietuvio sūnus vos gimęs kažkur greit prašapo. Dauguma Lietuvių šventai tikėjo, jog prie to, kažkaip prisidėjo Žemaičiai. Kaip kitaip! Ir štai jau apie penkiolika metų, kaip jie pykčiu nenumaldytu kovoja su tais nelemtais velniais. Tarp jų, legendinis Siurbelė išžudė gudrumu ir kardu turbūt daugiausia. Tik štai vieną dieną pakliuvo į Juodąjį Medų ir jau manė atėjusi jam paskutinioji, kai kažin koks sudžiūvęs mažius pasiūlė parodyti, kur yra kūlgrinda, mainais į porą keptų žuvų. Siurbelei, kad ir kaip netipiška tai buvo jo būdui, vaiko pagailo, tad nuvedė pas ūkininką ir prigrasė rūpintis. Juk tik šio vaiko dėka šiandien galės pribaigti tuos nelemtus Žemaičius. Gal net lietus pagaliau liausis.

Knyga oi kokia gera. Kaip Raganius, tik Lietuvoj ir lietuviškai. Pilna mitų, visokių ten padarų, tikrų ir išgalvotų, dievų, dievybių, būtybių ir įdomybių. Labai rekomenduoju ir duodu 5/5!

2018 m. gegužės 8 d., antradienis

Stephen Fry "Mythos: A Retelling of the Myths of Ancient Greece" | Senovės Graikijos Mitų Perpasakojimas

Jei patiko Neil Gaiman knyga "Norse Mythology", tai manau patiks ir Stephen Fry knyga "Mythos: A Retelling of the Myths of Ancient Greece" (ISBN 0718188721; 416p.; Goodreads). Labai rekomenduoju audio knygą, jei tik galite jas klausyti, mat ją skaito pats autorius, o Fry visada labai maloniai įgarsina knygas.

Kaip ir teigia pavadinimas, tai - Senovės Graikijos mitų perpasakojimas, su dievais, dievybėmis ir būtybėmis, bei žmonėmis, kurie papuolė jiems kely - tiek pagrindiniuose, tiek šalutiniuose vaidmenyse. Istorija, nors ir sudaryta iš daugybės pasakojimų, skaitosi sklandžiai ir yra vientisa. Patys pasakojimai visada labai smagūs, pilni įvairių juokų ir keistų nuotykių, kuriuos, aprašydamas pagal tikrus mitus, Fry dar vietomis ir pakomentuodavo. Žodžiu, buvo labai įdomu.

Rimtai, jei mėgstat mitus papasakotus lengva forma, tai čia - labai gera knyga. Bet rekomenduoju skaityti ir su Norse Mythology, jos labai gražiai viena prie kitos dera. Duodu knygai 5/5, mažiau tikrai neįmanoma.

2017 m. gegužės 25 d., ketvirtadienis

Neil Gaiman - Norse Mythology

Žinot, Neil Gaiman man tikrai ima patikti. Prasidėjo nuo Amerikos Dievų, nes prieš tai skaitytos, net jei geros, tai rimto įspūdžio apie autorių nepaliko. Dabar gi, po "Norse Mythology" (Šiaurės Mitologija; ASIN B01HQA6EOC; 304p.; Goodreads) jau galvoju ką dar jo paskaičius, nes va čia tai buvo. Juokiausi iki ašarų.

Knygoje Gaiman pasakoja Šiaurietiškus mitus, apie Vikingų dievus: Odiną, Lokį, Torą, ir t.t. Pasakoja gera forma, iš jų pusės, savu stiliumi. Visi jie, ypač tie jaunesni dievai, linkę įsivelt į įvairiausias bėdas, krėsti pokštus, o kitą syk net savo kailį išsukinėja taip, kad aš balsu juokiausi. Lokis su savo patarimais prisidirba daugiausia. Čia žiūrėk gražuolei deivei nuskuto galvą. Kodėl? Na, nes juokinga. Toras pažada sulaužyti jam visus kaulus, jei nepadės jai atgauti plaukų. Pirmus kelis kartus turbūt labai skaudės, mat jis niekad nėra laužęs visų kaulų kūne, bet Toras neabejoja, su laiku - įgus ir šį reikalą bus galima atlikti per 15 minučių! Bet plaukai juk ne taip veikia, ar ne? Tad Lokis, pagalandęs savo auksinį liežuvį, išskuba pas nykštukus. Jei kas ir mokės sukurti auksinius plaukus, tai tik jie. Ir tai tik vienas pavyzdys...

Knyga net ir užbaigta labai gražiai, papasakoja apie Ragnaroką, ir kas bus po to, sukuriant gražų ciklą. Labai patiko, duodu 10-10, mat čia nėra ko smulkintis, ir labai rekomenduoju visiems, kas ieško gero, linksmo pasiskaitymo. Pažadu, kad ne visi juokai susiję su Lokio skriaudimu. Buvo ir Toras suknelėje, ir pasakojimas apie poezijos vyną, ir kodėl kai kurie poetai - tokie nevykę, ir dar daug visko.