knygos apžvalga | Mary Roach "Packing for Mars"

Autorius: Mary Roach
Pavadinimas: Packing for Mars
Serija: -
Žanras: Mokslinė Literatūra, Kosmosas
Psl.: 334
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Mary Roach man be galo patinka. Kažkada skaičiau jos "Negyvėliai" knygą ir labai stebėjausi, kaip knyga apie lavonus gali būti tokia linksma, priimtina, ir vis tiek pagarbi. Tai, kai akis užkliuvo už "Pakuojamės į Marsą", tuoj pat griebiau. Man, šiuo metu, be galo įdomi tema.

Apie Knygą: Visi žinome tą didingąją buvimo astronautu pusę. Esi gyva žvaigždė, beveik lygi Torui ar Lokiui. Pionierius kosmose. Ką ten, mes net į Mėnulį ranka numojom, svajodami apie tikrą planetą patyrinėti: Marsą.

Ką šiaip veikiate per dieną? Ar mankštinatės? Ką valgote? Kaip dažnai jus gamta kviečia apsilankyti tualete? Ar kas dien prausiatės, plaunate galvą? Kaip visa tai atlieka astronautai? Nulinėje gravitacijoje, mažutėje erdvėje, tik su dehidruoto maisto kubeliais, bei koše iš tubelės...

Į Marsą nukeliauti, anot šios knygos, reikėtų apie dvejų metų. Vadinasi - du metai kalorijų, kurios nevers žmogaus badauti, nes nebegali žiūrėti į tą šleikščią košę, kurią jau mėnesį, ar metus teko valgyti. Du metai drabužių pamainos, vandens bent menkiausiam apsiprausimui, du metai tualeto maišelių, nes niekas nenori pasikartojant to įvykio, kai... Šis bei tas išskrido į bendrą, gyvenamąją erdvę. Visus šiuos klausimus, nuo to, kaip buvo į orbitą paleisti pirmieji astronautai, iki mūsų bakstelėjimo į Marsą robotuku - Mary Roach ir ima ieškoti atsakymų. Kaip gi tai pradėta, daroma, ir bus padaryta?

Mano Nuomonė: Kartais buvo labai juokinga, kitais kartais isteriškai žvengiau. Mary Roach tikrai nebijo keblių ar nemalonių klausimų, situacijų. Ką ten, ji netgi prašėsi galimybės pasinaudoti kosmonautų tualetu, mat ten... Labai specifiškai reikia. Knygoje detaliai ir labai įdomiai aprašomos visokių eksperimentų detalės, nuo žiurkių galimo gimdymo kosmose, iki filmo suaugusiems klastotės, iki kiek žmogaus organizmas išskiria aliejų, bei, to pasekoje, kaip dažnai reikėtų maudytis? Ir apie maistą, bei jo gamybos specifikacijas papasakojo, palietė net temą, apie kurią skaičiau Apollo 8 knygoje, kur vienas astronautas į raketą pasiėmė kontrabandinį sumuštinį, ir to pasekmes, kurių anoje knygoje neaprašė. Jei jums įdomi kosmoso, astronautikos, galimybės nukeliauti į Marsą tema, imkit paskaityti. Viskas labai gražiai, linksmai, be galo aiškiai ir dar iš tokios pusės, apie kurią jums turbūt niekas kitas nepapasakos.

Knyga labai įdomi. Mary Roach kol kas manęs nenuvylė, tai labai rekomenduoju. Duodu 5/5.

Andy Weir - Marsietis

Nežiūrėjau filmo, nes nesitikėjau paskaityti knygą, o kai ateina metas spoileriams - mieliau jau tai tegu padaro knyga, nei filmas. Tarp darbų ir knyginių įsipareigojimų, na, tiesiog nesitikėjau, kad bus kada paskaityti Andy Weir knygą "The Martian" (Marsietis; ISBN 0804139024; 369p.; Goodreads). Bet štai mūsų knygų klubas ėmė ir uždegė žalią šviesą. Pasiūlytą knygą priėmė su dideliu entuziazmu.

Mark Watney buvo šešių žmonių komandos narys. Jų misija: patyrinėkit Marsą, parsigabenkit akmenų, smėlio, ko nors. Viskas buvo apgalvota ir paruošta, jie netgi gavo keletą bulvių padėkos dienai atšvęsti. Bet oro sąlygų net NASA negali sukontroliuoti, tad kai Marsas virsta vėjo, dulkių ir smėlio pragaru: komandai tenka mesti misiją ir skubėti į laivą nuskraidinsiantį juos į tą kitą, tarpplanetinį. Čia problema ne tiek pats oras, jį išgyventi būtų galimą pralaukiant viską hab'e (tokioj, kaip palapinėje su gyvybės palaikymo sistema), bet pats faktas, kad laivas gali nukristi ant šono, o tada jau nebus kaip jo pakelti. Tad arba jie išskrenda dabar, arba niekada.

Mark'as gi turi planą, jei laivą būtų galima nusverti kuo nors, kaip inkaru... Vieną akimirką jis pila savo optimistiškus žodžius vadovei, kitą - jo nebėra, nei signalo, nei gyvybės ženklų. Po kelių rizikingų minučių paieškose - komandai belieka palikti Marsą ir Marką. Pasauliui ir jiems jis - miręs.

Ne už ilgo Markas atsibunda. Skylė jo kostiume užsipildė ir užkrešėjo jo paties krauju. Vėjas nurimo, bet žala jau padaryta. Jis vienas, Marse, be jokios galimybės pranešti pasauliui ar komandai, jog išgyveno. Bet Markas toks jau žmogus. Kai galima sėdėti ir verkti, arba keltis ir pabandyti pataisyti padėtį, jis visuomet renkasi pastarąjį variantą. Tad dabar, atsigaivelėjus, belieka sugalvoti, kaip išgyventi kelis metus Marse, iki sekančios NASA misijos. Gerai, kad bent Marsiečių, kišančių jam koją ar vagiančių jo daiktus tame Marse nelabai daug.

Įsivaizduokit vyruką, kuris paprašytas nuotraukos, kaip įrodymo, kad gyvas ir sveikas, nusiunčia NASA'i ir pasauliui iškeltą nykštį ir popieriaus lapą su užrašu "ayyyyy!". Skaičiau knygą naktimis, kartais iki pat ryto. Dar skyrių, dar vieną įrašą, dar vieną lapą. Ir NĖ KIEK NESIGAILIU! Knyga buvo nuostabi, tad iš kart duodu 10-10, dedu prie favoritų, ir dėkoju Andy Weir. Jau seniai knyga manęs taip nekankino.