Rodomi pranešimai su žymėmis Jessica Gregson. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Jessica Gregson. Rodyti visus pranešimus

2011 m. rugpjūčio 25 d., ketvirtadienis

Jessica Gregson - Angelų kūrėjos


 

Nusišypsojau, kai baiginėjant knygą, ar ją įpusėjus, priėjau sakinuką "Vargšai šunsnukiai" 202p. Labai gerai apibūdina moterų dalią šioje knygoje. O gal tiksliau - labai gerai apibūdina jų vyrus.
  Sunku pasakyti apie ką ši Jessica Gregson knyga "Angelų kūrėjos" (The Angel Makers; Obuolys 2008; ISBN 978-9955-700-53-1; 304p.). Prasidėjo nuo keistuolės mergaitės, prietarų, tuomet perėjo prie moteriškos išminties, pribuvėjų, meilės paieškų, o užsibaigė vos ne "dzin-šei paslaptimis", moterų ryšiu, ryšio laužymu ir visu būriu suimtųjų. Vienos - gyvenimo priverstos. Kitos - bjaurios ir tiek.
  Taigi. Ramiame Falučkos kaimelyje perversmą padarė karas - savi vyrai ir vaikinai (sūnūs, draugai, giminaičiai) išvyksta kovon, svetimi atvyksta joms jaukti gyvenimų, ką daro tiesiog stulbinamai lengvai, turint galvoje, kad esti belaisviai su apribotomis teisėmis ir pasivaikščiojimų teritorija. Vienų moterų vyrai buvo bjaurūs, jas labai skriaudė ir visaip žemino. Kitų buvo geri. Trečių atrodė puikūs. Bet po kelių metų visi grįžo vienaip ar kitaip, daugiau ar mažiau sužaloti. Protiškai ar fiziškai. Ir gal būt tai nebūtų pasaulio pabaiga, juk moteris - nuostabiai kantri būtybė. Tačiau vyrai-belaisviai, kuriuos dauguma spėjo pamėgti ir net pamilti, o jie taip pat nestokojo nuoširdžių jausmų, turi išvykti, mat karas baigėsi ne tik jų oficialiems vyriškiams, bet ir jiems patiems.
  Žiaurūs vyrai kare sužvėrėjo dar labiau. O geri vyrai tapo žiauriais. Ar galima pateisinti nusikratymą vyru, labai subtiliu būdu, bet vis vien nusikratymą, jei jis moterį mušdavo kas dien iki sąmonės netekimo ir netgi mėgino nužudyti vaiką josios įsčiose?
  Čia ima aiškėti angyalcsinalo - angelų kūrėjų, moterų, kurios nelegaliai atlikinėjo abortus svarba. Jos pirmos suprato gyvybės ir prioritetų gyvybėse reikšmę.
  Pasakojimas įdomus ir labai neįprastas, bent mano akimis žiūrint - tikrai ne tas standartinis. Keliose vietose lyg pasimesta ir pamiršta apie ką kalbėta, kas sakyta, nes vaizdas rodomas neatitinka to, kas buvo pasakyta pasakotojos. Tai tikrai nėra tobula knyga, bet skaitosi lengvai, net jei vietomis ir užtęsta, bet už tad nenuobodi, mat net užtęsimas - pateikia naują baimę, naują siaubą, naują reikalą padaryti sprendimą. Tad knyga ne pati geriausia, bet ne prasta, tikrai. Duosiu 6/10 ir dėsiu į šalį, nes dabar į rankas imu vėl nebe grožinę literatūrą, o šlakelį okultinės/ezoterinės - Dieter Breuers "Velnio Vardu: Šiek tiek kitokia raganų ir jų persekiojimo istorija".