Rodomi pranešimai su žymėmis Dirbtinis Intelektas. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Dirbtinis Intelektas. Rodyti visus pranešimus

2024 m. kovo 18 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Martin Ford „Rise of the Robots“

Autoriai: Martin Ford
Pavadinimas: Rise of the Robots
Serija: -
Žanras: Technologijos; Ekonomika
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads 

Pabaigiau gan šiurpiai užvadintą Martin Ford knygą „Rise of the Robots: Technology and the Threat of a Jobless Future“ – Robotų Era: Technologijų Pažanga ir Ateitis be Darbo. Nors autorius ir bando viską pateikti optimistiškai, ar bent viltingai, skaitytojui jaustis saugiai gali būti sunkiau.

Apie Knygą: Nors darbai keitėsi ir evoliucionavo su kiekvienu technologinės pažangos žingsniu, kai kurie vis tiek visada išnykdavo. Na ir gerai, kas gi norėtų dabar juos daryti, ar ne? Taip. Bet ką tokia patirtis reiškia dabar, DI ir automatizavimo amžiuje, kai esame pakeičiami ne tik sunkiuose ir neįdomiuose darbuose, bet ir menuose? Kai robotai gali mums ne tik paduoti maistą ar išmušti čekį, o tada dar ir namus išvalyti, bet ir atlikti mūsų ofiso darbą, o tada perimti ir hobius? Autorius aptaria čia ir dabar nykstančius darbus, atiduodamus už dyką atlikti automatizavimo procesams, bei tuos, kurie ims nykti netolimoje ateityje. Jis taip pat pasiūlo ir įvairių sprendimų, tik ar jie suteiks jums vilties, matant pasaulinę politinę padėtį, abejoju.

Mano Nuomonė: Ką supratau iš šios knygos, tai, kad jei nesuėsim turtingųjų jau labai greitu laiku – jie tikrai suės mus. Ką ten, jie jau mus ėda. Nuo Musko karo rėmimo, iki Zukerbergo bunkerinio namo. Laiko nebėra, knyga parašyta prieš beveik dešimtmetį, juk rašytojams jau teko ilgai piketuoti ir protestuoti prieš DI, o DI sukurtų video žaidimų, filmų, scenarijų – vis tiek jau daug. Ką jau kalbėti apie knygas, kurių Amazon nespėja traukti iš rinkos. Taip, galima ir čia būtų sakyti „nauji laikai reikalauja naujų įgūdžių, persikvalifikuokit“ – bet juk kalbam globaliai, apie darbus, kurie pakirs ne tik žemiausią klasę, bet ir vidurinę, bene visus, kurių darbas nėra pinigais uždirbinėti pinigus. Kalbam ne tik apie kasininkus, valytojus, vairuotojus. Kalbam ir apie mokytojus, vertėjus, tapytojus, kitokius menininkus. Kalbam ir apie medikus, bei advokatus. Žodžiu, knyga gera, bet baisi.

Stiprus 4/5.

INSTAGRAM



2024 m. sausio 3 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Craig Alanson "Aftermath" | Expeditionary Force 16

Autoriai: Craig Alanson
Pavadinimas: Aftermath
Serija: Expeditionary Force 16
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Nebe pirmi metai, kuriuos pradedu su Craig Alanson Expeditionary Force serija, nors jau maniau, kad anie bus paskutiniai. Bet va, šešiolikta knyga, "Aftermath" ir dar nei trupučio nenusibodo.

Apie Knygą: Džo tik norėjo, kad jo du maži sūnūs ir jį laikytų tokiu kietu, kokia laiko savo mamą. Tam savo kietumui įrodyt vaikus jis pasiėmė į mažytę ekspediciją, tiesiog eilinį Saugotojo bakstelėjimą, kad pažiūrėt, ar dar gyvas ir klauso komandų, ką Skipis be jokių problemų darė jau ne vienerius metus. Bet ar Džo viskas tikrai gali būti taip paprasta? Hehe, na... Skipis praneša apie kažkokius trikdžius, kurie gan greit išauga į kovą dėl Saugotojo kontrolės. Kovą tarp Senųjų DI, Skipio ir... Kažko, ko jis negali identifikuoti. Ar tai - klaida? Pokštas, spąstai? Kitas išgyvenęs DI? Panašu jog Smagioji Piratų Šutvė tuoj vėl turės darbo. Ir galimai baisesnio, nei visi buvę prieš tai - kartu sudėjus.

Mano Nuomonė: Pagaliau. Pagaliau gavome žvilgtelėti ten, kur žvilgtelėti buvo nevalia. Apie ką mums tik grūmojo, nelyst, nežiūrėt, nebaksnot. Oi, kaip dabar lauksiu kitos knygos, neįsivaizduojat net, jei patys neskaitot. Labai puikiai išlaikyta įtampa, šiek tiek rimtų siaubo elementų kosmose ir labai mylimi, pasiilgti veikėjai, vėl darantys neįmanomus dalykus. Puiki rašymo kokybė, vienas malonumas skaityti. Šį kartą ne visi penki tik dėl to, kad vietomis nuo užsikabinimo atkabindavo pokalbių intarpai, kurie, kaip ir nelabai ko davė bendrai istorijai.

Stiprus 4/5.



2022 m. rugpjūčio 1 d., pirmadienis

knygos apžvalga | Craig Alanson "Match Game" | Expeditionary Force 14

Autoriai: Craig Alanson
Pavadinimas: Match Game
Serija: Expeditionary Force 14
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Psl.: 698
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Sunku net patikėti, kad Craig Alanson knyga "Match Game" yra keturiolikta Expeditionary Force serijoje. Vis dar labai gera. Ir dar ne paskutinė.

Apie Knygą: Žmonija skinasi kelią iš labai pavojingų situacijų, kur priešininkai - tiesiog neįsivaizduojamai pranašesni - blefu ir melais. Mat nepaisant to, koks didingas ir galingas yra Skipis, tokios didelės dalies visatos jis tiesiog nepajėgtų sulaikyti, jei šie, panorėję jį pagrobti, nuspręstų paimti visą žmoniją - įkaitais, arba juos tiesiog sunaikintų. Kita vertus, jei Skipis Didingasis nebūtų toks jau unikalus... Pasklidus gandui apie dar vieną pabudusį Senųjų DI, prasideda tikra aukso karštinė, nes visos tautos norėtų tokio pranašumo prieš priešus ir prieš tuos nelemtus žmones.

Mano Nuomonė: Kažkuriuo metu taip juokiausi, kad net ašaros ištryško. Manau jog ši, kol kas, yra mano mylimiausia knyga. Nebuvo beprasmio istorijos tampymo, kiekviena istorija prisidėjo prie pagrindinės eigos, visos buvo labai įdomios ir labai linksmos. O jau posūkiai...

Nepajudinamas 5/5.

2022 m. sausio 6 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Craig Alanson "Fallout" | Expeditionary Force 13

Autoriai: Craig Alanson
Pavadinimas: Fallout
Serija: Expeditionary Force
Žanras: Mokslinė Fantastika; Kosminė Opera
Psl.: 22h 29min
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Puiki Naujų Metų pradžia, su Craig Alanson "Fallout" knyga, trylikta nuostabioje Expeditionary Force serijoje.

Apie Knygą: Žmonijos, ar, greičiau jau, Džo Bišopo planas, grįžta visiems jiems įkąsti į užpakalį nieko prarasti nebeturinčių priešų pavidalu. Ir, kad ir kaip tai atrodo blogai, panašu jog piktus planus rezgantys ir visus sukiršinti bandantys ateiviai - nėra didžiausia jų problema...

Mano Nuomonė: Pirma pusė knygos buvo ne kokia. Pilna gan sauso veiksmo, politikos ir to, ką pavadinčiau vietos užpildymu, kad per greit nepapasakoti istorijos. Bet nuo antrosios pusės jau kaip įsivažiavo, tai įsivažiavo. Puikiai išlaikyta įtampa, daug gero veiksmo ir keli tiesiog širdį stabdantys momentai.

Labai gera knyga. Stiprus 5/5.

2020 m. gruodžio 10 d., ketvirtadienis

knygos apžvalga | Jon Richter "Auxiliary: London 2039"


Autoriai: Jon Richter
Pavadinimas: Auxiliary: London 2039
Serija: -
Žanras: Cyberpunk; Detektyvas
Psl.: 224
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads | Amazon | TCK

Leiskite man jums papasakoti apie vieną geriausių Cyberpunk / kiberpanko žanro knygą kokią šiemet skaičiau. Skaičiau jų nemažai, visgi tokie metai, daug kas labai laukiame Cyberpunk 2077, bet nei viena skaityta prieš Jon Richter "Auxiliary: London 2039" nebuvo verta didesnio dėmesio. Šią knygą man maloniai davė TCK, bene kantriausia kompanija, su kuria teko bendradarbiauti. Ir man tik liūdna, kad čia - ne serija.

Apie Knygą: Netolima ateitis Londone, bene viskas čia tvarkoma ar valdoma Dirbtinio Intelekto trumpai žinomo, kaip TIM. Jums tereikia užsidėti specialius akinius ir TIM viskuo pasirūpins. Šioje ateityje žmonėms nebūtina dirbti, jie gauna bazines įplaukas. Šioje ateityje jiems draudžiama vairuoti, mat TIM supratimu, tai pernelyg pavojinga, o ir šiaip, DI daugybę kartų efektyvesnis... Šioje ateityje į policiją skambina isteriškas vyriškis ir aiškina, kad jo ranka nužudė jo mylimąją. Ten prisistatęs detektyvas Dremleris randa vyriškį tebespaudžiantį merginos galvą į sieną savo robotine ranka, kurią dabar bandoma nupjauti. Visa elektronika šioje ateityje yra valdoma TIM, kuris, tarsi omnipresent dievas, yra nenuhakinamas. Mat jeigu dievą būtų galima nuhakinti...

TIM suinteresuotas greitai ir tyliai išspręsti šią iškilusią problemą ir tai įvykdyti gali tik Carl Dremmler, depresijos ir alkoholizmo kankinamas, bet savo darbo specialistas, klasikinis noir detektyvas ilgu paltu. 

Mano Nuomonė: Toks tarsi šaltas, mašinine alyva išteptas tinklas į kurį vis giliau pinasi ir protagonistas ir skaitytojas. Ir tada, kažkur ties viduriu, kai jau atrodo ima aiškėti, gal net saulė matosi - pajunti, kad padai svyla, nes kažkas tą alyvą uždegė. Labai tamsi ir baisi istorija, niekad tokios neskaičiau, ypač kiberpanko žanre. Nuostabus kratinys tokių gan gerai pažystamų vaizdinių, pervadintų, perkurtų ir sudarančių labai gerą, nors ir siaubingą vaizdą: sienomis lipantys robotai žudikai, depresyvus, girtas funkcionavimas per miglą, viską išblaivanti baimė, brutaliai nužudytos aukos ir tiesiog apgailėtinos mirtys. Nuo negyvų kūnų, kurių protai tebėra pajungti į VR, alternatyvų pasaulį, čia vadinamą AltWorld, su šio žanro klasikoje gerai žinomu atsibudimo efektu (kai pilnai esi kitu žmogumi dėl nuotykio į kurį leidaisi per savo VR); iki viską sutriuškinančios pabaigos.

Džiaugiuosi radęs kažką tokio. Po metų CP77 laukimo (kurį, kaip suprantu iš autoriaus žodžio, Jon Richter irgi mielai žais) ir dar daugiau metų kiberpanko žanro nagrinėjimo, čia buvo toks geras perliukas, sudėliotas bene iš geriausių, baisiausių jo dalių. 5/5, blemba kaip gaila, kad ne serija.



2020 m. lapkričio 1 d., sekmadienis

knygos apžvalga | Dennis E. Taylor "Heaven's River" | Bobiverse 4


Autoriai: Dennis E. Taylor
Pavadinimas: Heaven's River
Serija: Bobiverse 4
Žanras: Mokslinė Fantastika; Humoras
Psl.: 17 val. 
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Dennis E. Taylor Bobiverse trilogija man labai patiko, tad apsidžiaugiau, kad bus ketvirta. Palaukti teko ilgokai, bet oi, kaip labai buvo verta pagaliau gaut į rankas "Heaven's River". Jau vien to, kiek labai nustebino.

Apie Knygą: Bobo replikantas vardu Benderis - dingo. Sunerimusi grupelė Bobų imasi sekti jo pėdsakais ir atkeliauja iki keistos planetos, vietinių vadinamos Kvinlendu. Visas jos paviršius atrodo sudarytas iš besikartojančių epizodų. O nusileidus ten ir įsimaišius į populiaciją, paaiškėja, jog tai toli gražu nėra vieninteliai keistumai. Ir kaip labai kai kurios keistenybės gali būti pavojingos... 

Tuo tarpu likę Bobai, ar bent jau jų dauguma, sprendžia politinius klausimus ne tik su žmonėmis, bet ir tarpusavyje. Atrodo jog tolimesnės kartos Bobai - jau labai nutolę nuo originalaus Bobo, savaip mąsto, savaip elgiasi. Kas irgi nežada nieko gero.

Mano Nuomonė: Jeigu skaitėte Craig Alanson Expeditionary Force - turėsit labai riebią priežastį džiaugtis šia knyga. Jeigu neskaitėte, manau vis tiek labai džiaugsitės šia knyga, nes ji - tikrai įdomi, pilna moralės niuansų, pabėgimų per plauką, komiškų situacijų ir kvapą gniaužiančio veiksmo. O prie to dar prisideda visa nauja planeta ir kultūra ant jos, su kuria galime susipažinti. Nežinau, kaip jums, bet man tai bene įdomiausia istorijos dalis.

Puiki knyga. 5/5 ir labai norėčiau viltis, kad bus daugiau.

Instagram

2020 m. rugsėjo 5 d., šeštadienis

knygos apžvalga | Craig Alanson "Critical Mass" | Expeditionary Force 10

Autoriai: Craig Alanson
Pavadinimas: Critical Mass
Serija: Expeditionary Force 10
Žanras: Mokslinė Fantastika; Dirbtinis Intelektas
Psl.: 500
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Taip ilgai laukiau ir pagaliau, pagaliau gavau Craig Alanson knygą "Critical Mass", dešimtą Expeditionary Force serijoje. Buvo verta laukti.

Apie Knygą: Džo Bišopas - mirtiname pavojuje. Jo komanda - irgi mirtiname pavojuje. Ką ten, visa žmonija - mirtiname pavojuje. Su Skipio Didingojo pagalba atidarinėję, stumdė ir uždarinėję kirmgraužas (wormhole) žmonės, Linksmoji Piratų Šutvė, pagaliau visiems nusibodo. Pradedant nuo gandų apie laivą-vaiduoklį, kuris net kiečiausiems ateiviams spardo užpakalius. Tęsiant pažeistais saugumo protokolais, nutekėjusia kritine informacija, neįmanomais įsilaužimais. Ir baigiant kirmgraužomis, kurios nustojo funkcionuoti... Pagaliau metas pažiūrėti, kas ten toj žemėj dedasi. Jau vien dėl to, kad viso to epicentre sukasi kažkodėl vis dar gyvas Džo Bišopas. Ir jei manot, kad tai visos jo problemos - išgelbėti žemę arba evakuoti žmones kitur - che che, jums nepatiks mano turimos naujienos...

Mano Nuomonė: Knyga tiesiog neįtikėtinai gera. Taip, taip, Skipis grįžo, grįžo ant kelių, gailėdamasis to ką padarė, gailėdamasis visos savo egzistencijos, mat kaip gi galėjo būt toks subinė ir išduot draugus. Pasižadėjęs to daugiau niekada nebedaryti jis imasi tolesnių veiksmų žmonijos gyvenimui prailginti. Istorija prasidėjo labai, labai įtempta veiksmo scena, tada šiek tiek aprimo ir sulėtėjo, bet visur buvo pilna banterio, juokų, tai tikrai gerai skaitėsi. O į galą vėl ėmė darytis karšta. Bet jau šį kartą taip viltingai karšta.

Gera knyga. Nereali serija. 5/5.



2020 m. kovo 18 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Craig Alanson "Valkyrie" | Expeditionary Force 9

Autoriai: Craig Alanson
Pavadinimas: Valkyrie
Serija: Expeditionary Force 9
Žanras: Mokslinė Fantastika; DI
Psl.: 570
Įvertinimas: 5/5 | Goodreads

Žinodamas, kad dešimta Expeditionary Force knyga dar tolokai, planavau devintą skaityti gerokai vėliau. Bet neiškenčiau. Perskaičiau Craig Alanson "Valkyrie" ir dabar sėdžiu čia, prieš jus, su ant grindų gulinčia širdim ir iš ausų tekančiais smegenim.

Apie Knygą: Žemė - pasmerkta. Viskas ką Linksmoji Piratų Šutvė dabar gali padaryti, tai atidėti jos sunaikinimą ir išgelbėti tiek žmonių, kiek tik pajėgs. Didžias pergales, naujus įgulos narius ir netgi naujus kovinius erdvėlaivius, bei Laivo Vaiduoklio šlove - jie atsiranda iš niekur, išspardo ateivių užpakalius, bei dingsta į niekur - seka didžios netektys. Prarasti įgulos nariai, tiek protinės, tiek fizinės traumos, amžinas stresas ir mirties baimė. Ir, kad jau Visatai nepatinka, kai Joe atrodo pernelyg laimingas, vienos kovos metu Skipis randa kelią už savo atminties barjerų ir prisimena. Prisimena viską. Senąją rasę, savo kilmę ir identitetą, paskirtį. Kovas, jų priežastis, bei priežastis visų tų po Paukščių Tako galaktiką išmėtytų artefaktų. Ir tai buvo blogiausios naujienos, kokias Joe kada girdėjo iš Skipio.

Mano Nuomonė: Turėtų būti nelegalu šitaip skaudinti savo skaitytojus. Dabar sėdžiu čia, šoke, o kita knyga dar toli! Och. Neįsivaizduoju, kaip galima parašyti per dešimt vienos istorijos knygų (yra kelios pusinės) ir vis dar palaikyti tokią įtampą, bei tokį įdomumo lygį. Kiekviena kova tiesiog kvapą gniaužė, pilna senų gerų juokų, bei visiškai naujų. Viskas keičiasi, bet nenutrūkstama nuo esmės. Nu, fantastika tikra.

Labai gera knyga. 5/5.

2020 m. vasario 5 d., trečiadienis

knygos apžvalga | Ray Kurzweil "The Age of Spiritual Machines"

Autoriai: Ray Kurzweil
Pavadinimas: The Age of Spiritual Machines
Serija: -
Žanras: Negrožinė; DI
Psl.: 388
Įvertinimas: 4/5 | Goodreads

Suskaičiau Ray Kurzweil knygą "The Age of Spiritual Machines". Atrodė ilgesnė, nei iš tiesų buvo. O gal tiesiog tema buvo pernelyg įtraukianti.

Apie Knygą: Autorius mums šiek tiek papasakoja apie technologijas, kokios jos dabar, kaip greit jos tapo tokiomis, kokias žinome dabar, tolesnę jų evoliuciją, bei kontrastą su mūsų, žmonių, lėta evoliucija. Grubiai imant, technologijos tikslas būtų jai pradėti gaminti save, pvz.: nanorobotukai, kurie darytų kitus nanorobotukus. Nes mes, na, turim limitą kiek ir ko galime. Mašinos tokio limito gali ir neturėti. O tada ima ir numeta mums va tokią bombą: tai įsivaizduokit dabar, jūsų kišenėj šiandien esantis telefonas yra berods galingesnis nei tas kompiuteris, kuriuo paleido pirmus žmones į mėnulį. Kaip jis atrodys po dar dešimtmečio? Kaip atrodys Alexa ar Cortana? Ir štai, ta miela mergina, kuri padeda jums susidaryti pirkinių sąrašą, įspėja apie orą, bei gal būt net palaiko kompaniją, kai jaučiatės išsekę, vieną dieną kreipiasi į jus: man liūdna, ar gali su manimi pabūti? Ar jūsų pirma mintis "kažkas nuhakino mano Alexą"? Ar kyla instinktas paklausti jos, kas nutiko?

Mano Nuomonė: Didžiausias knygos minusas gali būti apibrėžtas joje panaudotu sakiniu - kaip baigsis Visata? Triokštelėjus, ar cyptelėjus? Pradėjom nuo dabarties, dabar egzistuojančių technologijų ir baigėm fantastiniais spėjimais apie 2099-uosius. Ir nors tie spėjimai visiškai įmanomi, mat autorius labai plačiai ir visai nebloga teorizavo, kaip visa tai gali įvykti, kas gali lemti tokius posūkius, tai vis tiek perėjimas nuo negrožinės literatūros, prie mokslinės fantastikos. Mane, asmeniškai, išmušė iš vėžių ir net šiek tiek suerzino. Jums, gal gi, nepatrukdys.

Knyga labai lengvai skaitosi ir yra pilnai suprantama, net tokiems dundukams, kaip aš. Bet peno apmąstymams tikrai sočiai, tai duodu solidų 4/5.

2015 m. birželio 5 d., penktadienis

William Gibson - Neuromancer [#1]



  Cyberpunk (kiberpankas) žanras man patiko nuo pat pirmo susidūrimo su juo. Žemiau įdėjau video vienos savo mėgiamiausių YouTube'rių, kur ji ne tik paaiškina kas tas cyberpunk, bet ir nurodo, kuo šis žanras toks patrauklus tokiems žmonėms kaip aš. Žodžiu, turbūt ir knygų klube nieks per daug nenustebo, kai savo eilei pasiūliau vieną įtakingiausių (ir vieną iš pirmųjų) šio žanro knygą, pirmą iš William Gibson trilogijos "Sprawl" istoriją "Neuromancer" (ISBN 04415695995; 271p., Goodreads).
"Wintermute was a simple cube of white light, that very simplicity suggesting extreme complexity." 102p.
  Case (Keisas) yra vienas tų vadinamųjų Kaubojų. Tai tam tikri žmonės, gebantys pasijungti į kibererdvę taip, kaip tai matėme tik Matricoje ar Ghost in the Shell, kur jie tampa tiesiog nepakeičiamais, visiškai naujo lygio ir tipo hakeriais. Jis nebuvo pernelyg talentingas, bet savo darbą pasiutusiai mėgo ir mylėjo. Taip, būtuoju laiku. Vieną dieną jis padarė klaidą, kurios žadėjo sau niekada nepadaryti - apvogė savo bosą. Tiksliau, nuslėpė dalį prašytos informacijos, tikėdamasis ją parduoti pats. Deja, jie tai sužinojo ir taip sudirbo jo nervų sistemą, kad vaikinui belieka sapnuoti matricą. Pasijungti jis nebegali. Ir net amžinos nakties mieste, Sprawl, giliausiame juodajame biznyje nėra žinančių, kaip jam padėti. To pasekoje Keisas žudo už pinigus ir, prireikus, informaciją išgauna jos kietojoje formoje - RAM'ais, hard'ais ir panašiai.
  Vieną naktį Keisas susivokia spoksąs į savo žvaigždes, kuriose gal būt įrašytas jo likimas. Bėda ta, kad tos žvaigždės iš šalto spindinčio chromo - šurikenai (svaidomos žvaigždės). Ir gal būt jis pareiškė norą toms ant nematomo siūlo kabančioms žvaigždėms, mat viskas ėmė keistis, greitai ir bent jau dalinai - į gerą. Kažkur ten, kiber-platybėse, AI (Artificial Inteligence - dirbtinis intelektas), iš visų įmanomų kaubojų pasirinko būtent tą, sugadintą, Keisą. Kodėl? Na, tai jau labai sudėtinga ir tenka vos ne iki pat knygos galo dasikasti, iki ima kas aiškėti. Bet svarbu ne tai. Svarbu tik kad jis ar TAI, yra pasiruošęs Keisą pataisyti, kad tik šis vėl prisijungtų...
  Patiko man ta idėja, kad reikia AI, tarsi kiberpasaulio vietinio gyventojo (cyberspace native), kad sutaisytų žmogaus nervų sistemą būtent ten, kur ji gali susijungti su kiberpasauliu. Patiko ir veiksmas, kuriame pasisėdėjimų buvo net per mažai, veiksmas vyko greitai ir keitėsi nuolatos. Dar labiau patiko įvykių atsiskleidimas, po lapelį, po lapelį, iki galiausiai pasiekėm centrą ir viskas nušvito. Bet. Pripažįstu, jog buvo vietų, kurių nesupratau. Buvo ir vietų, kur skaityti buvo be galo sunku. Ir vis vien, manau knyga nusipelnė stipraus 9/10, jau vien tuo paskutiniu skyriumi. Tikiuosi, kad Keisas jį (ar, vėlgi, TAI) dar sutiks.


  Jei Cyberpunk žanras jums irgi naujas, rekomeduoju šį įrašą, vienos iš knygų klubo narės: P.S. I Love Books - Neuromancer. Gal padės apsispręsti ar norit skaityt, ar ieškosit ko nors kito, gal paprastesnio, ar lėtesnio.