2018 m. vasario 18 d., sekmadienis

Įvairovė: Austin Chant - Peter Darling

Visada maniau, jog žmonėms reikia tam tikro patvirtinimo, jog tai, kas jie yra - yra tikra ir normalu. Ar tai būtų orientacija, ar lytis, niekas nenori jaustis klystąs, sergantis, nenormalus. Austin Chant knyga "Peter Darling" (Piteris Darlingas; ISBN 1620049589; 164p.; Goodreads) yra labai geras to pavyzdys: kiek daug problemų galima išspręsti tiesiog priimant save ir gal būt randant ką nors, kas jus priima tokius, kokie esate. Ir nors pati istorija - vidutiniška, bet jos pateikiama žinutė - nuostabi ir stipri.

Piteris Penas - istorijų sekėjas, su tokia galinga fantazija ir tokiu stipriu skausmu, kad vos nesuskaldė Niekados Šalies į gabalus. Jis čia gyveno ir valdė iki prisiminė turėjęs gyvenimą kažkur ten, kitur, kur turėjo brolių. Pasiilgęs mylimos šeimos, kuri niekad nesutiko priimti jo tokio, koks yra, Piteris pasiryžta grįžti ir pamėginti juos įtikinti dar kartą. Taip jis gauna praleisti dešimt skausmingų metų apsimetinėjant tuo, kuo nėra, vien tam, kad šeima jo neišsižadėtų ar už išsigalvojimus - neišvežtų į psichiatrinę ligoninę. Vendė negali būti Piteris!

Neiškentęs tokio gyvenimo Piteris grįžo į Niekados Šalį, jau suaugęs vaikinas, ir pagal šio pasaulio taisykles - pamiršo apie savo gyvenimą kažkur ten, ne čia. Jis pasiruošęs čia vėl įvesti savo tvarką, tvarką, kurią jau suaugę jo buvusios komandos vaikinai, pametė be jo ir, tiesą pasakius, laiko ją ne tokia jau ir tvarkinga! Kapitonas Kablys kuo puikiausiai verčiasi be kraujo liejimo, ieškodamos paslėptų lobių, o ne plėšikaudamas, tad kam žudyti piratus? Kam vėl žaisti karą? Bet Piteris nejaučia pilnatvės iki randa savo amžiną priešą, kad ir koks taikingas jis buvo iki šiol. Kaip kitaip, nei tik įveikęs savo patį rimčiausią priešininką, Piteris visus įtikins, jog yra tikras berniukas, kariaujantis, nesiprausiantis, žudantis blogus piratus?

Lytis - sudėtingas konceptas. Konceptas, apie kurį negalvoja tie, kuriems niekad nekilo abejonių. Bet Vendė jau nuo mažumės troško vyriškų rolių ir reikalavo būti berniuku, Piteriu Penu, kas kart, kai jie žaidė savo apsimetinėjimų žaidimus. Jo šeima to tiesiog negalėjo priimti, konceptas jiems buvo svetimas ir baisus, ko pasekoje Vendė, net ir tapusi Piteriu, negalėjo nusikratyti to poreikio įtilpti į tam tikrą rėmą, stereotipinio berniuko rėmą, kuris ir toliau jį ėdė iš vidaus, net tada, kai atrodė, jog visi norai išsipildė. Ši knyga ir pasakoja apie tą savęs atkasimą iš po visų primetamų modelių. Duodu 4/5, norėčiau duoti daugiau, bet negaliu, nes istorija tikrai labai vidutiniška, ir Piterio veiksmus - gali būti sunku suprasti nepabuvus jo kailyje, nepatyrus tos baimės, jog net tie, kas tave pripažino esant tuo, kuo tu teigei esąs - persigalvos, jei tavo elgesyje atsiras pernelyg tam prieštaraujančių dalykų, dalykų, kurių visuomenė nelaiko atitinkamų tavo lyčiai.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą