2017 m. rugsėjo 10 d., sekmadienis

Lynn Flewelling - The White Road [5]

Kažkaip, kuo toliau, tuo labiau nesuprantu, kodėl šios knygos pavadintos "Nightrunner" serija. Tas žodis, daugiau ar mažiau, reiškia naktinius darbus, nusikaltimus, tuos tylius. Lynn Flewelling knygose, "The White Road" (Nightrunner 5; ISBN 055359009X; 385p.; Goodreads) įskaitant, to tikrai mažai, bet labai daug visai kitokių, gerų, įdomių dalykų. Bet, rūpi turbūt tai tik man. Pakalbėkim geriau, kodėl ši knyga, po geros, vėl prastesnė.

Sebrahn, vaikas homunkulas, sukurtas iš Alec kraujo Plenimaros Alchemiko. Jis laikytas prastu, nepavykusiu gaminiu, tinkamu tik sukapoti gabalais, jei jo pirminė gydymo funkcija bus per prasta. Bet Sebrahn pasirodo beesantis kur kas unikalesnis, nei bet koks kitas jo tipo kūrinys. Taip pat ir kur kas pavojingesnis, bei naudingesnis. Jis buvo kurtas išgydyti vienam Seregil žmonių klano valdovui, mirštančiam nuo nepagydomos ligos (panašu į džiovą). Tačiau bėgdami iš nelaisvės, Seregil ir Alec, gal ne visai tiesiogiai, sugebėjo nužudyti Alchemiką, ir pasigrobę Alec pranašystės "Vaiką be motinos", paspruko su paskutine to klano valdovo viltimi.

Klano valdovas, kurio vardo niekaip neatsimenu, pasiryžęs bent knygas atgauti, tačiau jei pavyktu pričiupti ir Sebrahn, būtų dar geriau, mat laiko jam lieka vis mažiau, o jo klanas - pavojuje, be jo - žlugs. Taip jau išėjo, kad apie Sebrahn sužinojo ir Alec žmonės, tie paslaptingi atsiskyrėliai. Sebrahn sukūrusi magija priklauso jiems, ir jie nori ją atgauti, pageidautina - kartu su homunkulu. Jų nuožmios ir brutalios klanų taisyklės gąsdina mūsų protagonistų porą net labiau, nei visi Seregil žmonių klanai sudėjus kartu. Mat būtent šie fae žmonės yra priešiškiausiai nusiteikę prieš puskraujus, tokius, kaip Alec, ir nemato jokios prasmės leisti jam likti gyvam.

Žodžiu, juos dabar visi įmanomi elfai ar fėjos - medžioja dėl to alcheminio kūrinio. O tie du ten bando apsispręsti ar atiduoti Alec vaiku laikomą padarą tiems, kurie pažadės jo nenužudyti, ar ne. Kažkaip nemalonu buvo skaityti. Nors visur pabrėžiama, jog tai - ne vaikas, greičiau jau drakonas, atrodantis, kaip žmogus, bet visi Alec aplinkiniai jį laikė vaiku, ir todėl vis atrodė, jog jie apie kažkokį nenorimą vaiką vis - atiduodam, pasiliekam, labai sunku su juo, daug darbo... Nesupratau ir kas per velniava ten su Seregil seserims. Atrodo jos ne visos patenkintos nei jo sugrįžimais, nei jo išėjimais. Žodžiu, šiai duodu 6/10, gal kita jau bus vėl geresnė.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.