2017 m. rugpjūčio 6 d., sekmadienis

Eddie Izzard - Believe Me

Ach, Eddie. Sunku nemylėti šio nuostabaus žmogaus, su jo paprastu ir nuoširdžiu humoru. Kartą juokiausi iki ašarų, kai skėlė juoką apie printerį, jei rasiu video, pridėsiu apačioje. Tai, kai pamačiau jo memuarą "Believe Me: A Memoir of Love, Death, And Jazz Chickens" (Patikėk: Memuaras apie Meilę, Mirtį, ir Džiazo Viščiukus; ISBN 1611764696; 368p.; Goodreads), tuoj pat griebiau. Mat tai juk tas vienas ir vienintelis: Eddie Izzard.

Va čia yra tokio tipo memuaras, kokį aš mėgstu - apie viską, išsamiai, nuo pradžių, papildant. Eddie Izzard - labai lankstus žmogus, gebantis prisitaikyti prie, atrodo, bet ko. Pradėjęs karjerą nuo paprastų vaidinimų gatvėse, perėjęs prie rimtesnių, tada įlindęs ir į komikų vakarus, jis galiausia prasimušė bene visur, ir į televiziją, ir į komediją, teatrą. Ko pasekoje mes jį žinome ir kaip tą transeksualų komiką su suknele, ir kaip šaltakraujį žudiką (tarkim, Hannibal seriale).

Kai Eddie buvo dar visai mažas, mirė jo motina. Tėvas, negalėdamas ir dirbti, ir rūpintis vaikais, išsiuntė juos į internatinę mokyklą. Tad Eddie jautėsi kiek apleistas. Prie viso to prisidėjo ir jo paties silpnoka sveikata, ko pasekoje Eddie darė tiesiog vaikiškai genialius atradimus, kurie knygoje mane juokino iki ašarų. Tarkime, vieną dieną jų klasėje buvo paklausta, ar kas nors norėtų pereiti į kitą, dabar nebepamenu ar geresnę, ar gal net aukštesnę. Ir kažkoks vaikas, Eddie dar net nespėjus sugromuliuoti šios idėjos, pakėlė ranką ir štai, buvo perkeltas į kitą klasę. Iš to mažasis Eddie padarė išvadą: jei pakankamai greitai pakeli ranką, tai kitą syk gali tapti net šalies prezidentu!

Eddie Izzard tikrai nuostabus žmogus. Memuaras, deja, gan painus, pilnas pastabų, gilių šalutinių sakinių ir, prie viso to, dar ir išnašų. Kartais dar ir kartojasi. Bet buvo labai smagu pamatyti jo gyvenimą iš vidaus, tad duodu 10/10, nes negaliu duoti mažiau.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą