2017 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

Paige Dearth - Born Mobster

Stipri silpnai parašyta istorija. Paige Dearth "Born Mobster" (ASIN B01KVHAPV0; 506p.; Goodreads) yra viena iš tų knygų, kur išėmus visus ėjimus, miegojimus, aprašymus, herojaus ilgus pasipasakojimus vėl ir vėl, ilgus visų verkimus dėl jo tragedijos, ir pamąstymus, kad jie tai jau tikrai žino, jog Tonis užaugs būti kažkuo labai ypatingu - liktų visa istorija, bet tik pusė knygos. Ir visi tie "jis nė neįsivaizdavo, kaip klysta" kiekvieno skyriaus pabaigoje tikrai nepadėjo ir taip nuspėjamam siužetui.

Istorija labai ištemptai pasakoja apie visą Tonio jaunystę, nuo vaikystės, iki pilnametystės. Prie jo kibo, iš jo šaipėsi, jį mušė, ir netgi bandė nužudyti. Namuose prie to prisidėdavo ir tėvas, kuris nekentė, jog sūnus toks silpnas ir negali atsiginti, tad dar ir pats jį auklėjo savaip. Vienintelės prošvaistės būdavo eiti su mama į Italų Turgelį, kur vieną dieną Tonis pamatė mafijos vyrus, nieko nebijančius, solidžius mobsterius.

Toks pats buvo ir naujokas Salvatoras Morano, Filadelfijos Mafijos Tėvo sūnus. Nei pačių peštukų, nei jų priekabių jis tiesiog nepaisė. Užaugęs žiauriame gaujų pasaulyje, kur draugai - kaip šeima, o šeima - viskas, jis greit į visa tai įsuko ir Tonį. Ar į gerą, ar į blogą - dar sunku pasakyti.

Žodžiu, taip čia... Knyga man ir patiko, ir labai nepatiko. Esama tiesiog žvėriškai gerų epizodų, bet jų gal penki per visą knygą. Kur kas daugiau yra labai žiaurių epizodų, kuriuos itin nemalonu skaityti, prievartos prieš vaikus ir paauglius, teisėsaugos aklumo, vienas po kito sekančių juodų epizodų, kurie stūmė Tonį vis giliau į atrodo neatitaisomus dalykus. O visa kita - tuščias laiko švaistymas, ilgi tarpai kažkokio veiksmo, kuris niekaip nesisieja su likusia istorija, ir gali būti pamiršti. Knygai vis vien duosiu 8/10, mat idėja už jos - labai stipri.

Paskaičiau šiek tiek ir apie autorę, mat sekančios knygos ištrauka vėl prasidėjo nuo šleikštaus epizodo apie vaiko pagrobimą. Atrodo visos jos knygos turi bent šiokį tokį to prieskonį, mat tai jos būdas susitaikyti ir išgyventi savo pačios patirtį. Tai tikrai gerai paaiškina, kaip įmanoma aprašyti tokius žiaurumus. Ko pasekoje, knygos tikrai niekam nerekomenduosiu. Jai reikia tikrai stiprių nervų ir gebėjimo atsiriboti nuo herojaus ir kartais - net pačios istorijos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą