2016 m. gegužės 7 d., šeštadienis

Rūta Šepetys

Apie autorius rašau retai, mat per daug tų, kuriuos norėčiau paminėti. Parašyk vieną gerą knygą ir turbūt mylėsiu amžinai (turbūt, mat kas ten žino, gal imsi žudyt kokius šuniukus). Bet kažko nepasakyti apie mūsų Lietuvių Amerkietę Rūtą Šepetį - negaliu.

Rūta Šepetys yra pabėgėlių dukra, tų, kurie gelbėjosi palikdami karo niokojamą Lietuvą savo noru (vietoje tokių pasirinkimų, kaip mirtis, arba tremtis į Sibirą, ir pan.). Gimė ir užaugo Mičigane, Detroite. O mes, Lietuviai, kokie bebūtumėm prispausti, ir dėl to - pikti, vis tiek savus mylim, ypač jei tie savi - dar ir rašytojai (nieks nepaneigs, kad mes tikra rašytojų tauta, vienaip ar kitaip labiausiai garbinantys literatūrą). Tad ir Rūta lengvai prisibeldė, rašydama mums apie mus. Apie Lietuvą Antro Pasaulinio Karo metais.

Pirma mano jos perskaityta knyga buvo "Tarp Pilkų Debesų" (Between Shades of Gray), jos debiutinė novelė. Ją pasiūlė mūsų uždaras mažas knygų klubas. Nelabai norėjosi man skaityti vertimo, o tada ir prasidėjo. Prasidėjo, nes pasidomėjau autore, ką ji rašo, kaip, ir paaiškėjo, jog vertimas - į Lietuvių kalbą, ne atvirkščiai. Čia gimė ir viltis, o gal gi knyga nebus skirta depresijai sukelti, kaip kartais mūsų autoriai mėgsta daryti.

Pirmoji R. Šepečio knyga: viena karo aukų medalio pusė. Tie, kurie buvo tremiami. Lina Vilkas, mūsų protagonistė - nuostabiai piešia, ir su tuo talentu, bei didžiąja šeimos dalimi yra ištremiama į Sibirą, kur išgyvena dar ir ne pačią baisiausią tokios tremties pusę. Manau visi iš savų, ar svetimų senelių esate bent vieną istoriją apie Sibirą, kambarėlius kur miegi stačias, bei bulvių lupenų tausojimą girdėję. O ir autorė, sprendžiant iš kitos mano skaitytos jos knygos, dar nebuvo pasiruošusi mūsų protų apkrauti paralyžiuojančiu žmogaus blogio siaubu. Tad ši knyga, bent iš mano riboto jos suvokimo, buvo tikrai nuostabi tuo nuolatiniu vylimusi: gal pavyks gi išgyventi, grįžti namo...

Antrąją knygą man labai maloniai parūpino NetGalley, o ar ji jau yra Lietuvoje - dar nežinau, bet spėju, kad ne. "Salt to the Sea" - Druska Jūrai (arba Jūros Druska, kaip google paieškos parodė, kad žadama versti) pasakoja jau apie kitą šio karo aukų pusę. Tų, kurie bėgo savo noru, nes pasirinkimai tebuvo būtent tokie: bėgti, mirti, būti ištremtam į Sibirą. Joana Vilkas - Linos pusseserė. Ji skuba į Vokiečių laivą, kartu su kitais pabėgėliais, spaudžiamais iš visų pusių artėjančių Rusų. Jos tėvas (ir jei gerai pamenu - brolis) - partizanai, o motina laukia būtent ten, Vokietijoje, į kurią Joana tik dabar apsisprendė išvykti. Ji - seselė, tad spėju, jei būtų kokia nors jos biografija, paaiškėtų, jog liko, nes norėjo padėti. Vietomis ši knyga jau kur kas brutalesnė ir drąsesnė. Ir jei pirma buvo gera, tai ši - dar labiau tokia.

"Out of the Easy" knygos aš dar neskaičiau, bet tikrai ketinu. Tad jei galiu apie autorę spręsti iš dviejų knygų kurias perskaičiau iš trijų esamų, tai viskas ką pasakysiu bus teigiama. Jei nebesiskaito tai, ką paprastai skaitote (kaip sakė ir mano draugė), su šiomis knygomis bus proga pailsėti. Skaitosi jos lengvai, nėra ilgos, o pirmoji yra ir Lietuviškai. Tikrai rekomenduoju.

Sėkmės!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą