2015 m. lapkričio 21 d., šeštadienis

Diana Gabaldon - Outlander

  Jau net nežinau kiek laiko skaičiau šią knygą. Turbūt tiek pat, kiek ir kurią nors Sostų Karų dalį. Na, ilgis panašus... Žodžiu, taip. Dianos Gabaldon "Outlander" (ISBN 0440242940; 896p.; Goodreads) buvo knygų klubo uždavinys su kuriuo neblogai privargom, nepaisant visų tų gerų atsiliepimų apie knygą. Iš kart noriu pasakyti: knyga nėra bloga. Tiesiog pasiekė mane netinkamu metu (ha!), va jei taip prieš metus ar dvejus, kai kuičiausi tarp Jude Deveraux ir Noros Roberts, tada turbūt sakyčiau "oho, kokia knyga", vietoje to ką dabar pasakysiu.
  Claire - sąlyginai moderni moteris ir 1940-ųjų. Karo lauko seselė, su mylinčiu ir mylimu vyru, bei augančia kolekcija džiovintų augalų. Vieną dieną jie atvyksta į Škotiją, nebepamenu ko, bet čia Claire supažindinama su vietinėmis moterimis, kurios, pasirodo, užsiima šamanizmu. Ar bent jau jos tai taip supranta. Paklodžių togos ir šokiai aplink akmenis - įeina į komplektą. Claire pasitaiko proga visa tai pamatyti, ko pasekoje ji pastebi ir kažkokią nematytą gėlę. Jai tos gėlės žūt būt prisireikia, tad tuoj po visko, kitą dieną ar kada, ji nuvyksta jos pasiskabyti ir čia gi atsiremia į akmenį perskeltą kažkokios jėgos, dūzgiantį ir taip toliau.
  Akmuo ją išmeta du šimtai metų atgal, tiesiai į Raudonšvarkių (Anglijos Dragūnai) ir Škotų susirėmimą. Čia ją tuoj pat išgelbsti vienas iš raudonšvarkių, keistai panašus į jos vyrą. Ieškodama logikos ji nusprendžia, jog visa tai tėra tik praktinis juokelis, iki pat to momento, kai tas jos "vyras" pamėgina ją išprievartauti. Čia ją vėl išgelbsti, bet jau kita kovotojų pusė. Tik šie, būdami gal kiek labiau išauklėti, ar šiaip gudresni, moterėlę susipakuoja ant žirgų ir išsinešdina iš pavojaus zonos.
  Per vieną naktį Claire tenka paaiškinti kokio galo ji vilki tik kažkokia neaiškia (to meto vyrams) suknia, panašesne į apatinį trikotažą, kas yra seselė ir kodėl tai nereiškia "auklės" jos atveju, gauna atstatyti žaviam raudonplaukiui vardu Jamie išnarintą petį ir iškeliauja lankyti Klano Vado, mat dar turės paaiškinti ir įrodyti, kad ji nėra Anglų šnipė. Neklauskit manęs kodėl jie jos tiesiog nepaliko miške, jei jau manė, kad ji gali būti šnipė. Knyga būtų buvusi gerokai trumpesnė.
  Istorija turi savų pliusų. Tarkim, paliečiamos netikėtos temos, tokios kaip Loch Neso pabaisa. Šiame pasaulyje nėra magijos, neskaitant to akmens su portalu, tad tikrai nesitikėjau. Ir temos, kurių autoriai paprastai tiesiog neliečia, kaip kad prievarta tarp vyrų, galinti palaužti net narsiausią karį ir privesti jį prie mirties, ar bent jau rimto noro mirti. O, ir dar raganų medžioklė, ir kaip visa tai galėjo būti naudinga, ir kurstoma.
  Daug ir minusų. Jei išimtumėme visus bereikalingus dalykus, kurie nei trupučiu neprisideda prie istorijos vientisumo, knygos turbūt beliktų tik pusė. Štai jums pasakoja apie apie kažkokį sąlyginai svarbų lordą, Claire užsimauna batus, pakloja lovą, Jamie atsikanda duonos, tą duoną pakramto ir padeda atgal į lėkštę... Taigi, tas lordas gali suveikti atleidimą ir panašiai.
  Pasikartosiu, bet vėl noriu pabrėžti, knyga, istorija - gera. Tik pasiekė mane per vėlai. Romansų mėgėjai turbūt taip labai nesikankins ir gal net labai pamėgs šią knygą, ko ir linkiu. O aš tuo tarpu duosiu 5/10, daugiau negaliu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą