2014 m. rugsėjo 16 d., antradienis

George R.R. Martin - A Clash of Kings

  Su Ledo ir Ugnies Giesme turiu tokius "nekenčiu tavęs, bet myliu" santykius. Pradžia visada motyvuoja skaityt, vidury išsenku ir būna nebeįdomu, nes tenka perskaityt aštuonis skyrius, kad prieitum iki to vieno įdomaus. Bet štai pabaiga! O, vaikyti, kokia pabaiga. George R.R. Martin knyga "A Clash of Kings" (Karalių Kova; "Harper Voyager" 2011; ISBN 978-0-00-744783-1; 874p.) jau antroji Ledo ir Ugnies Giesmėje ir baigėsi ji tikrai gerai.
  Paprastai knygose stebime magijos mirtį. Ar tai būtų Žiedų Valdovas ir paskutiniai elfai, besitraukiantys į Vakarus, nes ateina Žmogaus valanda valdyti Ardą. Ar Raganius, kur monstrai nyksta ir raganių vis mažiau reikia, o į burtininkes žiūrima labai kreivai. Čia gi būtent tai ir žavi - Magija buvo mirusi, bet su Deni (Dany) ir jos trimis Drakonais, ji vėl grįžta. Medžiai vėl turi akis. Tik štai aš vis galvoju, ar tai tikrai drakonai, o ne žiema?
  Septynias Karalystes, valdomas Geležinio Sosto drebina karai. Ir kokiu negeru metu, kai ruduo tikrai jaučiamas ir žiema tikrai artėja. Pats tas metas, kai reikėtų kaupti, o ne deginti, mat ilga vasara, kuri tikrai buvo ilga, žada ilgą žiemą. Bet še, kad nori, Karalių daugiau nei sostų. Robas Starkas, Karalius Šiaurėje kovoja su Lanisteriais, Lordu Taivinu (Tywin, dovanokit, aš nežinau deja kaip Lietuviškai vardus vertė, jei kas atsimenat, tai labai kviečiu komentaruose man parašyti) konkrečiai. Arija Stark, atitarnavusi šiam lordui, pateko į kito rankas nė iš tvirtovės ribų neišėjusi, bet atrodo jai jau įsiėdė, ypač kai šis irgi ketina pasitraukti. Labai gaila, kad ji neiškeliavo su tuo Beveidžiu, būtų man Burtininko Mirtis iš naujo... Branas ir Rikonas Starkai, mažieji princai Šiaurėje, liko išduoti ir privalėjo išsiskirti, kad Starkų linija išgyventų. Visa laimė, kad jų išdaviką irgi išdavė, ir dar taip, kad net man teko pripažinti - va čia tai geras posūkis. Sansa Stark tuo tarpu gavo pamatyti kas vyksta šalia Geležinio Sosto, kai jo gviešiasi tiek daug, o jo gynėjai - tokie skystimai. Jų motina, Keitlin Stark tuo tarpu išvydo šį bei tą, ko pamatyti tikrai nenorėjo. Baisią brolžudystę. Ir gal būt viena iš pirmųjų išvydo rimtą magijos grįžimo žymę. Ir žinoma, pavainikis Starkas, Džonas Sniegas, už Sienos ribų, kur toji magija šaltyje gal būt niekad ir nebuvo mirusi, kovoja turbūt pačią svarbiausią kovą iš visų...
  Žodžiu taip. Nors Dany man labai patinka, bet kalbu apie Starkus. Ir kalbant suprantu, kokie svarbūs, kiekvienas iš jų. Pas mane čia šios serijos gerbėjai dažnai diskutuoja, tai kas gi ugnis, o kas gi ledas. Žinoma, Dany turėtų būti Ugnis, juk ji - Drakonų Motina, bet Starkų net šūkis - Žiema Ateina. Tad ar ne jie - Ledas? Na, pamatysim, dar labai daug liko. Šiai knygai duosiu tik 9/10, nes nors buvo gera ir tikrai nėra ko iš jos išmesti, ką retai tegaliu pasakyti, visgi labai jau ilga kelionė link tikslo galvos. Geriau nei 22 knygos serijoje, žinoma, bet visgi... Tačiau trečiai knygai tikrai gerai nuteikė. Ir ši - tikrai gera, tiesiog ne tiek. Pati serija kol kas gauna labai stiprų 9, žiūrėsim kaip toliau eisis.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą