2014 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis

Balys Sruoga - Dievų Miškas

  Patinka man šios "mažos didelės knygos", toks geras minimalumas. Turiu net keletą ir dar bent keleto noriu. Balio Sruogos "Dievų Miškas" ("Baltos Lankos" 2013; ISBN 978-9955-23-699-3; 443p.)  turbūt žinomas kiekvienam, ypač po to, kai pastatė filmą, kurio beje aš dar nemačiau. Skaitė gal tik ne kiekvienas. Man teko skaityt tokiam amžiuj, kai lietuvių autoriai tiesiog vėžį varė, tai dabar vat, kaip naujutėlę knygą perskaičiau.
  Kaip ir didžiąją dalį inteligentijos, Balį Sruogą irgi išvežė į konclagerį. Ir čia mums pateikiami jo memuarai apie gyvenimą ten. Labai panašu į Dostojevskio "Užrašus iš mirusiųjų namų" tik su velnionišku sarkazmu. Mušimaisi visokie, pešimaisi, badas, vargas, ligos ir mirtys taip aprašytos, jog ne iš kart susivoki, jog skaitai kažką labai tragiško. Tarkim, tokie epizodai, kaip dingę numirėliai. Suguldė devynis prausykloje, vienas gyvas prausiasi, žvilgt - aštuoni. Apieškoję viską žiū - išeina negyvasis iš tualeto ir atgal prie negyvųjų gula.
  Istorija - sąlyginai trumpoka ir apie patį Sruogą ne tiek ir daug. Atrodo, jis buvo linkęs stebėti, o ne gilintis į savo paties bėdas, o ir sekėsi jam ne taip ir baisiai (lyginant, žinoma, su kitais katorgininkais, o ne laisvaisiais), karts nuo karto ir padirbėdavo ką geriau, ir užvalgydavo kiek žmoniškiau. Baisiausia dalis prasidėjo lagerio evakuacijos metu, kai reikėdavo per dieną nueiti daugybę dešimčių kilometrų, per sniegą, alkaniems, su temperatūromis ir dažnai nakvoti šaltyje. Kas man itin patiko, tai esesininkų aprašymai. Juos paprastai vaizduoja tiesiog kaip žvėris, suprask, profesinė yda. Čia gi viskas aišku, o ir žvėrys - ne visi. Kitas labai įdomus dalykas buvo katorgininkų darna ir nesantarvė. Kur galėdavo ką padaryti drauge - vieni imdavo daugiau, kitiem visai nelikdavo, vietoje to, kad kaip Bado Žaidynių toje District 13 - būtų kažkokį dalijimąsi padarę. Kitur gi, kur atrodo turėjo kiekvienas eiti už save, jie staiga ima ir susivienija. Net ir mūsų Balys, štai, į pabaigą ėmė tokias sąjungas organizuoti.
  Gaila, kad knyga tarsi be pabaigos. Mielai sužinočiau, tai kaip jis namo parsirideno, ką namie rado, kokį maistą pirmiausia griebė ir taip toliau. Bet, čia jau aišku, nieko nepakeisi. Knygai duodu 9/10, verta paskaityti, oi verta. Filmą tik gal kitą kart pažiūrėsiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą