2014 m. liepos 10 d., ketvirtadienis

Kathy Reichs - Deja Dead

  Kas žinot, kas nežinot, labai mėgau serialą "Kaulai" ir daug ir ilgai liūdėjau, kai jis taip keistai ėmė mainytis ne itin malonia linkme. Bet žiūrėjau toliau. Kovą, š.m., kai buvau Anglijoje, ėjau iš vienos padėvėtų daiktų ir knygų parduotuvės į kitą, kas dien, su sekmadieninėmis išimtimis. Neretai baltas a4 formato lapas su rožiniu ir žaliu markeriais užrašytais žodžiais skatino imti penkias knygas už vieną svarą, kas yra tik šiek tiek daugiau nei keturi litai. Kartą, su keturiomis Agatos Christi knygomis vienos pritrūkau. Kingo imti nesinorėjo, storos, kietais viršeliais, o aš jau tiek knygų turėjau, kad dvejojau ar lagaminą pakelsiu (pakėliau, bet tokio toli nenuneščiau), tad ėmiausi skaityti anotacijas. Ir vos neišgriuvau iš klumpių. Žinojau, kad Kaulų serialas paremtas kažkokios autorės knygomis, bet jos nė vardo nežinojau, nepasidomėjau ir nė negalvojau pasidomėti. Tad ko jau ko, o "Temperance Brennan" vardo rasti nesitikėjau. Taip ir radau pirmą "Kaulų" knygą, Kathy Reichs "Deja Dead" (Jau Miręs (Already Dead, Deja Mort), ISBN 0 09 925518 9; "Arrow" 1997; 511p.) ir pagaliau perskaičiau.
  Prie ką tik suklijuotos kaukolės Brennan pasitinka nesmagi žinia. Mintis apie atostogas pertraukia pranešimas apie kasinėjimuose rastus kaulus. Jos sritis, teks važiuoti. Jei šypsosis laimė, tai bus seni kaulai, vertingi archeologiškai, o ne kaip įkalčiai. Tačiau pasiekus radinio vietą jos nuotaiką galutinai pribaigia ją pasitikę policininkai. Kaulus jie rado, mat iš ten sklido tiesiog klaiki smarvė. Seni kaulai nedvokia.
  Moters kūnas, sukapotas dalimis, įkištas į maišą ir numestas netoli kasinėjimų vietos, su šiokia tokia viltimi, jog kai ją ras, ji jau nebepatrauks daugiau dėmesio nei kitos besimėtančios kaukolės. Brennan darbas apsiriboja "nužudė ar ne?" atsakymu, amžiaus nustatymu, ir, jei įmanoma, tapatybe. Po to ji gali ramiai tęsti tai, ką darė ir planuotis atostogas. Bėda ta, jog ją graužia mintis, kad tokį moters sukapojimo atvejį ji jau yra mačiusi. Bet detektyvo Luc Claudel vien vienodomis pjūklo žymėmis ant kaulų neįtikinsi. Teks surasti daugiau įrodymų. Prisikasti prie galimo serijinio žudiko ir padaryti tai kuo greičiau, mat jo išpuolių, jei Brennan teisi, intervalai mažėja...
  Ši Brennan - ne ta pati Kaulė. Ši ir pajuokauti moka, ir dukrą turi, ir su vyru jau išsiskyrusi. Augina katiną, valgo šaldytus pusfabrikačius. Kol nepripranti - labai sunku persilaužti, ypač jei ėmei knygą su mintimi, jog gausi Kaulų pradžią be reikalo iš naujo žiūrėti serialą. Tačiau vos tas lūžis įvyksta - knyga pasirodo tikrai nebloga. Brennan ir įdomi, ir protinga, Claudelis irgi nešioja keistus kaklaraiščius, bei yra toks pats užsispyręs ožys kaip Booth pirmose serialo sezonuose, jos dukra irgi šauni. Pats detektyvas - vidutiniškas. Kai kurie dalykai nei protu suvokiami, nei paaiškinami. Tenka atsargiai sekti, mat giją pamesti labai lengva, o tada jau nesupranti kokiu pagrindu Brennan atsekė tą, o ne aną vyrą. Ir dar, kodėl ji namuose naudojasi laptopu, o štai mobiliojo neturi? Kiekvienoj nusikaltimo vietoj tekdavo viltis, jog ras taksofoną arba spės parsitempti ten policininkų ir detektyvų būrį iki žudikas susivoks, kas nutiko ir susirinkęs "šmutkes" - paliks tik lavono kvapą pėdsekiui. Bet šiaip jau duosiu 8/10, geras radinys, oi geras.

1 komentaras:

  1. Va čia tai radinys :) nebūčiau pagalvojus, kad ši (man visai negirdėta autorė) sukūrė Kaulės personažą :)

    AtsakytiPanaikinti