2014 m. vasario 22 d., šeštadienis

Haruki Murakami - Norvegų Giria

  Išbraukiau dar vieną knygą iš savo "perskaityti" užrašinės. Šį kartą tai ilgai žadėtoji Haruki Murakami "Norvegų Giria" (Norwegian Wood; ISBN 9955-584-82-3; "Baltos Lankos" 2005; 461p.), kurią rekomenduoti galėčiau turbūt kas antram žmogui-skaitytojui iš savo rato. Nors ši knyga netapo mano mėgiamiausia iš HM repertuaro, bet, kad puiki, tai tikrai nesiginčysiu.
  Istoriją pasakoja Toru Vatanabė. Kai jam buvo septyniolika - nusižudė jo geriausias draugas, įskaudindamas ir jį, ir savo panelę, kurią Toru, žinoma, irgi myli. Abu likę be Kidzukio stengiasi kaip nors išgyventi, paremti vienas kitą, užpildyti atsivėrusią tuštumą. Deja, nei vienam, nei kitam niekas negali atstoti mirusio draugo, tad galų gale tai abiejų jų asmeninės kovos, kurią kiekvienas kovos atskirai.
  Daugiausia stebime Toru ir jo paprastą, studentišką gyvenimą, su visais nepritekliais, berniokiškais reikalais ir augančia filosofija apie tai, kas yra gyvenimas, ir ką jame reiškia mirtis. Šioji, beje, atrodo šmėščioja iš už kiekvieno kampo, tad tinkamai knygos nepasiėmus - manau galima nejuokais sudirgti.
  Nėra čia nei HM dimensijų-pasaulių, nei ausų aprašymų, ko maniau, kad nemėgstu, o štai ėmiau ir pasigedau. Vietomis guma, kaip visada, stipriai užtempta, tik šį kart visai nebe taip tas skaitėsi, buvo kur kas paprasčiau. Prisipažystu, jog šen ten akimis tik praskanavau neįtikėtinai ilgą kažkokio nereikšmingo dalyko aprašymą, bet visa kita sekiau atidžiai (juk net vardus pamenu, kas taip labai reta!). Kirtosi vietomis nelaiku įterpiamos sekso scenos ar prisiminimai apie jį (na, kas po galais prisimena apie žmogų būtent tokius dalykus?), o kai kurie įdomūs herojai gavo labai mažai "eterio" laiko. Bet viską sumetus ant svarstyklių, gavosi tik kiek mažiau už dešimt, tad duodu stiprų 9/10. Gerai, kad su Murakamiu pažintį pradėjau ne nuo šios knygos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą