2013 m. gruodžio 10 d., antradienis

Haruki Murakami - 1Q84 [#1]

  Negaliu žodžiais apsakyti kokie keisti man Haruki Murakami kūriniai, tos istorijos. Štai ir dabar, pasiėmiau pirmąją "1Q84" ("Baltos Lankos" 2011; ISBN 978-9955-23-428-9 (pirma); ISBN 978-9955-23-429-6 (bendras); 394p.) dalį ir ji man tiesiog galvoj nesutelpa, su visais tais šuoliais, tema ir svarbiausia - herojais, detalėmis apie juos.
  1Q84 yra metai su klaustuku. Tai TIE metai, bet nežinia ar tikrai TA vieta. Nežinomuoju paverčiamas laikas, mat būtent jis atrodo yra tas veiksnys, kuris ėmė koreguoti aplinką. Viskas prasideda gan nekaltai, kasdieniškai, taip, kaip ir turėjo eitis. Taksi įstrigo kamštyje, o jame - viena iš mūsų herojų, tuoj pavėluosianti į, atrodytų, nekaltą darbo susitikimą. Taksistas jai pasiūlo išeitį, neįprastą nei jai, nei šiaip kam, ir įspėja, perfrazuojant, kad kai išlipi iš savo "normų" - įlipi į kažkokias kitas. Kitas herojus, tuo tarpu, susipažįsta su disleksike (ar dislektike?) septyniolikamete, parašiusia įspūdingą pasakojimą. Mergina sunkiai net kalba, tačiau kažkaip sugebėjo pasprukti iš itin uždaros religinės bendruomenės ir teigia, kad jos pasakojimas - gryna tiesa. Ir kad kai kas dėl to pasakojimo paviešinimo - supyks.
  Pirmą sykį atkreipiau dėmesį į visas tas žmogiškas detales aplink. Būtent jų dėka tekstas toks sodrus, net jei atrodo perdėtai užtęstas. Ir nors istorija mane tik pusiau sužavėjo, bet duosiu jai 7/10, stiprų tokį, žinot...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą