2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Dvylika knygų arba kaip palikti ne pačias geriausias

Išėjau į biblioteką dar net neįdienojus. Vėjas toks nemalonus pūtė, kad man net gražu pasirodė. Toks tikras ruduo, bet dar ne bjaurus, o gražus savo spalvomis, žvarboku vėju ir apgaulingu dangumi. Bibliotekon nešiau grąžinti keletą knygų, su ryžtu šį kartą daugiau neimti, nes labai noriu pagaliau perskaityt ir aprašyt tas namuose turimas knygas - kad būtų padori priežastis eit į biblioteką.
  Taigi, sukroviau knygas į vėžimaitį ir nutipenau pažiūrėti knygų pirmiausia į ezoterinį kampelį, nes turiu šeimoj, kas jas ypač mėgsta, tai būčiau paėmus ant to žmogelio kortelės, kuri kaip žinia pas mane guli. Pasiklausiau, kaip manyčiau dar ne itin sena moteris skundėsi bibliotekininkei, kad senatvė labai trugdo skaityti, nes trugdo AKYS, o ir namo knygas parsinešti sunku. Tada dar pridūrė, kad geriau nevalgyt, negu neskaityt, į ką aš pritariamai tyliai linktelėjau. Bibliotekininkė jai pasiūlė audio-knygų, bet moteris matyt ne visai suprato, kas gi tai per daiktas, tad pasiteisinus "kitą kart" apleido patalpas. O mano žvilgsnį patraukė papildyta "Pasidovanok Sau" lentyna... Joje buvo apie 17-18 knygų lietuvių kalba (ir gal šimtas knygų rusų kalba). Kažkaip nejauku būtų imti visas ar šiaip daug, tad kol bibliotekininkė už savo stalo užsiiminėjo savais reikalais, aš skaičiau anotacijas ir knygas dalinau į dvi krūveles. Kurių tikrai noriu, kurių gal norėčiau ir dar vėliau trečia atmetimo būdu - kurios nebūtinos. Dvylika knygų prašyte prašėsi paimamos, juoba, kad tarp jų ir Dostojevskio "Baltųjų naktų" senas senas leidimas, labai gražiai iliustruotas. O dar Eridano knyga, kelios Drąsiųjų kelių knygos. Ir visgi, dvylika knygų... Kartą, kai nešiausi apie 8 ar pora daugiau, dvi nuslydo ir nukrito, tad mąsčiau, kaip čia oriau su jomis išeiti, kai vidun užėjo jauna panelė prašyti "ko nors apie Prancūzų Revoliuciją" ir ištempė bibliotekininkę iš jos vietos. Nieko nelaukiau, knygas į rankas ir lauk.
  Tad iš bibliotekos nieko nesiskolinau, bet parėjau su dideliu rugsėjo mėnesio grobiu. Tikiuos šį mėnesį paskutinis, nes sugebėjau nieko neimti net per išpardavimus, stengiuosi saugoti tuos paskutinius vietos centimetrus, iki kol kas nors naujų lentynų pasiūlys arba persikraustysiu kur nors.
  Šitaip atrodo lentyna knygų, kurias norėčiau parduoti:
O blogiausia, kad čia jos ne visos... Matot tas lenteles iš šonų? Viršutinė lentyna sulūžo...
  O čia šiandienos grobis:

3 komentarai:

  1. Geriausia lentyna tai dvi plytos ir lenta ant jų, paskiau dar dvi plytos, dar lenta ir taip tolėliau, iki lubų..

    AtsakytiPanaikinti
  2. O aš šiandien pirmą kartą pasiėmiau iš 'Pasidovanok sau' lentynos ir nustebau knygų gerumu - kažkaip anksčiau vis nedrįsdavau arba tiesiog praeidavau. Kažkaip stengiausi kukliai laikyti tas šešias knygas rankoje ir neužkliūti bibliotekininkei, nors rodos, būčiau paėmus ir tą knygą iš Drąsiųjų kelių bei apie Ruzveltą.. Jei ne mano rytinis vizitas, tai pavadinimas ne dvylika, manau, būtų. :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. och, tai ką jau tamsta spėjot prieš mane nutverti? =D šaunu šiaip, ir tikrai knygos geros, kas labai keista, mat kartais skolinantis iš bibliotekos knygą kitą jų stovis nebūna toks doras, kaip kartais tų "Pasidovanok Sau".
    Man irgi labai nesmagu į akis krist, tad paprastai stengiuosi tiek nesusigriebti. Bet kartais galvoju - godumas godumui nelygus, juk nunešu ten knygų irgi, o be to, juk skaitau jas, ne šiaip imu vien tam kad turėt...

    AtsakytiPanaikinti