2011 m. liepos 18 d., pirmadienis

Ir vėl iki limito

Kiekvieną kartą kai einu į biblioteką žadu sau pasiimt tik porą knygų ir tik pačių geriausių, o jei pasiseks, tai šį kart gal ir visai neimt, ar tik su viena grįžt. Deja kiekvieną kart parsinešu glėbį iki limito (limitas yra septynios knygos + kiek nori, ar kiek randi iš "pasidovanok sau skyrelio", kuris šį kart buvo tik rusiškomis užkimštas).
Tad šį kart parėjau su Christian Jacq pirma Ramzio serijos knyga "Šviesos Sūnus". Jų  lyg ir penkios yra, nežinau, bet pirmą vos radau, tad manau pateisinama. Iš ezoterikos skyriaus prigriebiau Dieter Breuers "Velnio vardu: Šiek tiek kitokia raganų ir jų persekiojimo istorija". Nežinau ar kas gero, bet ji man vis už akių užkliūna. Ir trečia, kurią paėmiau visiškai atsitiktinai, t.y. tarsi mažą perliuką, netyčia rastą - Dai Sijie "Balzakas ir kinė Siuvėjėlė" (Kaip suprantu - Siuvėjėlė yra vardas). Šioji mane anotacija pavergė.
Vis dar turiu kitas keturias bibliotekos knygas, viena skaitoma matoma dešinėje pusėje, o kitos trys manau tikrai geros ir laukia savo eilės, kad galėtų grįžt į "Jeigu skubate" populiariausių romanų skyrių. Kitą kart einant reiks pasiimti tą "Išvirkščią žmogų". Fred Vargas man tikrai patiko po tų "Mėlynųjų skritulių žmogaus". Tiek daug knygų ir tiek mažai to laiko...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą