2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

Sesele - Lipnios juostos ir žirkles

Deja ne visada apsiimu paklijuoti bibliotekines knygas, ar net tas kurias iš ten atiduodamas pasiėmiau. Kad netrugdo man kažkaip, tai ir nespėju pagalvoti, kad ei, tas gabalėlis lipnaus plastiko padės knygai išgyventi dar ilgiau. Bet šiandien pasiėmiau porą skirtingo pločio lipnios juostos popierėlių, savo aštrias žirkles violetiniais žiedais pirštams ir ėmiausi daryti operacijų.
Tai ne taip jau ir lengva, kaip atrodo. Dažnai tenka ieškoti būdų, kaip išlaikyti du skirtingus gabalus labai arti vienas kito tam tikrame aukštyje ir tuo pačiu klijuoti juostą. Trečia ranka būtų idealu. Bet kur tau, su dviem gimiau.
Labiau nei lipnią juostą myliu ir vertinu, taip pat ir jums patariu, naudoti popieriaus juosteles ir popieriaus klijus. Sutinku, neskamba taip paprastai kaip lipnios juostos gabalėlis, bet knyga iš visaus bus tvarkingesnė, nei aplipdyta lipniomis juostomis. Išorei beabejo geriau jau juostelė lipnios. Tik nenaudokit vienų klijų, net jei manot, kad "šlakelis tan tarpan ir suspausiu" - taip nebus. Visada klijus padenkit popieriumi, paprasčiausiu, kad ir tuo kur jūsų printeryj dabar lindi.
Jei nuplyšo nugarėlė, neskubėkite išmesti ir klijuoti popieriaus ant kurio pulsit rašyti autorių ir knygos pavadinimą - geriau tą nugarėlę priklijuoti prie kartono nuo kokios pusryčių dėžutės ir tvirtai užlipdyti atgal. Nors jums atrodo, kad rašote neįtikėtinai tvarkingai, dailiai ir įskaitomai - nedaugelis skaitydamas knygų nugarėles ir ieškodamas tos kurios ten atėjo suvoks knygą, kaip TĄ, jei ant nugarėlės spausdintinės raidės neįjungs signalo "aš čia!".
Saugokit knygas ir kitus raginkit. Klijuokit jas kartu su savo vaikais, broliukais, sesutėmis, draugėmis ir draugais, padarykit iš to žaidimą ir kitą syk prašyt net nereikės. O knygomis džiaugsis dar karta, dvi ar daugaiu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą